- žvalgauti
- žvalgáuti, -áuja (-áuna), -ãvo J, P.Skar, RŽ, DŽ, NdŽ, OGLII394, KŽ, žválgauti, -auja, -avo; Sut 1. intr. žiūrėti, žvilgčioti: Ko jūs čia, mano mieli, žvalgaujat į mane? LTR(Žg). | refl.: Mokykitės čia, mergos, … ne tekinėt žvalgáutųs, ne stabčiot ūlyčiose, netrukt ant kelio (kad kur jumus patiksis išeit), ne kalbinėt, bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472. 2. intr. ieškoti susipažinti ir tuoktis: Mergos žválgauti KI463. Išlėkė kermošiun mergų žválgautų Kp. Po prirašymo tuojau važiavo visi trys … prie ūkininko K. marčių žvalgauti LC1878,13. Siuntė mane jauną tėtužis žválgauti. Aš nežinau, tėtužėli, kur auga mergytė LB68(Vlkš). Bernužėli dobilėli, kur tu vaikštinėjai? – Po didžiuosius jomarkėlius mergelių žvalgavaũ JV780. | Piningų žválgauti (vedybomis) KI502. | refl.: Vienturtis ūkė[je], turia žvalgáutis pačios, gaspadinės Jd. 3. intr., tr. KŽ vykti į pražvalgus: Žvalgai žvalgáuna J. Parejo jis žvalgãvęs iš panos Rsn. Iš trijų valsčių bernyčiai jojo, žvalgavo tėčio dūkrytę KlvD487. 4. intr. Sg būti užmezgusiam artimus santykius, draugauti, meilintis: Jau tuodu žválgau[ja] Ktč. | refl.: Anudu seniai žválgaujas NmŽ. Princas … su viena princese … žvalgautis pradėjęs TP1880,13. Lukošius, tiesa, lyg ir žvalgaujasi su edelmono dukrele I.Simon. 5. intr. atlikti žvalgybą, žvalgyti: Kiekviena pilis turėjo savo apylinkę, žiūrėjo savo vietos, žvalgavo aplinkui A.Janul. 6. intr. NdŽ būti žvalgu. 7. intr. DŽ prižiūrėti žvalguvą, būti miško žvalgu. \ žvalgauti; apžvalgauti; nusižvalgauti; pažvalgauti; sužvalgauti
Dictionary of the Lithuanian Language.